penėti

penė́ti, pẽni (pẽna K, pẽnia Ob, Pn, -ė́ja K.Donel, pę́sta), -ė́jo tr. 1. JnšM, Ėr, Skp, Ds, Gdr, Šln, Švnč, Ad, Alv, Lz, Nč, Bn valgydinti, šerti, maitinti: Buvo liepęs anus, idant gražesnio veido būtų, tais pačiais valgiais penėti, kurius patsai valgė S.Stan. Savim (krūtimi) nepenėjau [vaiko] Slk. Vaiką penė́ti, o gyvolį šerti J. Kiaules pẽni priemenėj Pb. Šutinom bulves ir penėjom visus Krn. Tos kiaulės tokis ilgas snukis, kad seka iš uzbono penė́t Mrc. Reikia vištos penė́t Grv. Paėmiau miežių, tai dabar turiu vištas kuom penė́t Ob. Kas penė̃s karves tokiu penėjimu! Zt. Namo varo [karves], galgi pẽnia, duoda miltų Imb. Bitės motiną visą laiką peni J.Krišč. Kiekviena jų (augymių) veislė tinkamus sau sūrymus ir penančiąsias dalis siurba iš žemės S.Dauk. Gerai arba piktai peniu, girdžiu, priimu (vaišinu) ką SD36. Tu peni juos ašarų duona CII544. Penėjo jį ... pieneliu Mž179. Manęs išalkusio nepenėjote, trokštančio negirdėte DP526. Ir penėjo juos duona anuose metuose už visą jų pekų Ch1Moz47,17. | Liepynas ... žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs A.Baran. | prk.: Jauniaus pastebėjimais savo skaitytojus ilgai dar penės ... kalbos vadovėlių rašytojai LTII320. Aveles jūsų su mažu Dievo mokslu penėkiat Mž12. Duosti sūnų savo brangiausį ir peni juo dūšias mūsų SPII25. ^ Dyko (nedirbančio) niekas nèpeni Trgn. Vilką kojos peni PPr55. Ilsėtis kas nepanorėtų, jei pilvą penėt nereikėtų KrvP. Norint kūną penė́t, reik žemę kasinėt Jrb. Juodos rankos pasaulį peni PPr40. Tėvai peni vaikus žuvim, vaikai tėvus – šunim LTR(Lbv). Medis vaisių pẽni: koki tėvai, toki ir vaikai NdŽ. | refl.: Ir pajūry gyvenant reik penėtis: vienu maudymus (maudymusi) ir pajūry vasarodamas žmogus gyvas nebūsi J.Jabl. ║ pagelbėti valgančiam ar ėdančiam: Vaiką pęstu, negaliu išeiti Žem. Ji dabar vaiką (sūnelį) peni J.Jabl. Negalia pats pavalgyt, sesuo jį pẽnia Alks. Balandis vaikus pen Slnt. Kilnojamas ir penamas buvo kitų žmonių BPII455. ║ SD354,463, Slk, Lz duoti išlaikymą, išmaitinti: Ar penės žentai? Plm. Devyni maitinkias, o vienas penė́k Žr. Geriau jumi penė́t negu rengt Kš. Vaikai pẽni tėvus Rud. | Visus žemė pẽni Mrc. Miškas lietuvį žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penė́jęs A.Baran. ^ Niekas nesako, kad riebi, o visą pasaulį pẽni (žemė) Užp. Pats nevalgo, o kitus pẽni (plūgas) Vel. 2. refl. SD464 misti: Tūkstantis personų jime galėjo penėtis DP526. Nuog svetimų nori penėtis SPI379. Kuo jūs penatės? BB1Moz46,33. Penisi (ieško maisto) žvėris SD449. Kurie dulkėse guli ir kurie vargiai penisi BBPs22,29. Dirbk, penėkias iš darbo rankų savo BPI166. Prašome apie duoną ..., tatai yr apie peną, kuo mistumbim ir penėtumbimės DP221. Kolei darbymetė, dirbkime, nes savo metu pjausime, tai yra penėsimės karalystėj dangaus nupelnais gerų darbų SPI284. O tu bei tavo sūnu du penėkitės RB2Kar4,7. Penė́tis iš pirštų (rankų darbu) N. 3. Arm, Šts, Erž gerai šerti, kad tuktų, būtų mėsingas: Pẽniam du paršiuku Rs. Penė́k nepenė́k – nieko iš jo (paršelio) nebus! Dglš. Kiaules, žąsis užmetė penė́ti Grž. Pẽni bulių – ves parduoti Dkš. Ar jau jūs savo kiaules pẽnat, kad taip dažnai duodat ėsti? Kv. Pẽnamas gyvolis K. Žmonės rudenį kiaules, žąsis peni (mėsai, taukams) J.Jabl. Penėtąjį jautį reik parduot ar pjauti I. Vėtydamas atgalius grūdų, t. y. šiurkšlius, atskirk gyvuliams penė́simiems JI116. Pẽnamos žąsys turkšdamos išrenka visus grūdus iš vandens J. Vienam aruode pelė penima, antram aruode žiurkė kelama JV956. Mano penamas pekus yra pamuštas ir vis pagatavyta, eikiat svodbon BPII464. Ir pamušė Adonio avis ir jaučius, ir penimus galvijus Ch1Kar1,9. | Avižos žąsis gerai pẽna (nuo jų žąsys tunka) KII49. ^ Nepenėjęs gyvolio nepjausi, o papjovęs – taukų negausi VP33. | refl. Ggr: Nu rugių kiaulės pẽnas, ne nu pelų Šts. Kiaulės labai penisi nuo virtų bulbių Ėr. Tada nepjausys dėl lašinių [kiaulės], o penė́sys lig dvejų metų Všv. Būt jau didelis meitėlis – teip penė́jos Sdk. Jie (ponai), būriškus išjuokdami darbus, su griekais kasdien vis tingėdami pẽnis K.Donel. Nueina į tvartą, kur žąsinai penėjosi, randa gaiduką negyvą, žąsinų užgnaibytą BsPIII62. ^ Nesipenančio nenupenėsi Grž.

◊ ne (nebe) pirštù pẽnimas Šl, Ds gudrus, apsukrus, sumanus: Palauk..., ir aš ne pirštu penamas! BsMtI8. Manęs jau nebepamokysi, aš jau nebe pirštu penimas LTR(Šmn).

ne varniùkais penė́tas Užv, Rs gudrus, apsukrus.

\ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti